Perdegimas vis dažniau tampa ne išimtimi, o realybe daugelyje organizacijų. Jį patiria ne tik didelius krūvius turintys darbuotojai, bet ir tie, kurie iš pirmo žvilgsnio „puikiai susitvarko“.
Psichologė Ugnė Juodytė dalinasi įžvalgomis, kurios padeda geriau suprasti, kas iš tikrųjų slypi už perdegimo, kaip jį atpažinti ankstyvoje stadijoje ir kokių veiksmų imtis tiek darbuotojams, tiek organizacijoms.
KAIP ATPAŽINTI PERDEGIMĄ
Kaip atskirti perdegimą nuo paprasto nuovargio?
– Jei po poilsio ar kelių laisvadienių atsigauni – tai nuovargis. Perdegimo atveju net ir pailsėjęs jauti tuštumą, motyvacija nebegrįžta.
Kokie ankstyvi perdegimo požymiai?
– Žmogus tampa irzlesnis, uždaresnis, krenta darbo kokybė, daugėja klaidų, vėlavimų, dažnėja trumpi nedarbingumai. Taip pat gali atsirasti cinizmas.
KODĖL ATSIRANDA PERDEGIMAS
Kas labiau lemia perdegimą – asmeninės savybės ar darbo aplinka?
– Perdegimas yra sąveika. Svarbūs tiek darbo krūviai ir vadovai, tiek asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė.
Ar socialiniai tinklai gali tai sustiprinti?
– Taip. Jie kuria iliuziją, kad visi kiti gyvena „tobulai“, o tai mažina pasitikėjimą savimi ir didina spaudimą sau.
RIBOS DARBE
Kaip nusistatyti ribas, kai darbo krūvis nuolat auga?
– Svarbu kalbėti faktais: įvardinti krūvį, viršvalandžius ir poveikį rezultatams bei siūlyti darbų prioritetizavimą.
Kaip pasakyti „ne“, netampant blogu kolega?
– Geras kolega – ne tas, kuris visada sako „taip“, o tas, kuriuo galima pasitikėti. Kartais „ne“ leidžia išlaikyti patikimumą.
Ar būtina darbe dalintis asmeniniu gyvenimu?
– Nebūtina. Kiekvienas gali pasirinkti savo ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
KAIP SAU PADĖTI KASDIEN
Kaip „išjungti“ darbą po darbo?
– Padeda ritualai: minčių užsirašymas, sensoriniai perėjimai (dušas, muzika), hobiai.
Kaip tvarkytis su neramiomis mintimis naktį?
– Rekomenduojama atsikelti, išrašyti mintis, užsiimti raminančia veikla ir ieškoti gilesnių priežasčių, kodėl darbas „nepaleidžia“.
Kaip tvarkytis su imposterio sindromu?
– Padeda savo kompetencijos įrodymų kaupimas ir darbas su mintimis - neleisti joms perimti kontrolės.
PERDEGIMAS IR GRĮŽIMAS Į DARBĄ
Ar galima grįžti po perdegimo?
– Taip, bet būtina keisti darbo sąlygas, požiūrį arba abu. Dažnai padeda vadovo palaikymas ir terapija.
Ką daryti, jei nenori išeiti iš darbo?
– Reikia ieškoti pokyčių: mažinti krūvį, keisti rolę, tartis su darbdaviu. Tęsti taip pat - nepavyks.
ORGANIZACIJOS IR HR VAIDMUO
Ką turėtų daryti HR ar vadovas pastebėję perdegimą?
– Svarbus individualus pokalbis ir iniciatyva. Taip pat - prevencinės priemonės: mokymai, apklausos, pagalbos programos.
Ką daryti, jei darbuotojas jau arti perdegimo ribos?
– Reikalingas lankstumas: krūvio mažinimas, ilgesnis poilsis, profesionali pagalba.
Ar kandidatas, patyręs perdegimą, yra rizika?
– Nebūtinai. Dažnai tai rodo patirtį ir didesnį savęs supratimą - svarbu įvertinti kontekstą.
Perdegimas - ne silpnumo ženklas, o signalas, kad kažkas sistemoje neveikia. Tiek darbuotojams, tiek organizacijoms svarbu jį laiku atpažinti ir reaguoti.
Aiškios ribos, sąmoningas požiūris į darbą ir palaikanti aplinka leidžia ne tik išvengti perdegimo, bet ir kurti tvaresnį santykį su darbu.